About

Gabrielė Šermukšnytė (b. 1990) is a youngest generation figurative painter with a recognizable style. The artist explores the wrong sides of the pop culture, ironically criticizes decadence of contemporary society and shows its merciless reflection.

In Gabrielė’s creative work, wounds of the society are presented with the softness of the velvet, picking the sores with sweetened painting rhetoric. Her creative style is defined by a reddish and brownish color palette, vanishing and emerging brush-stroke, scrupulous attention to the details.

The author uses the symbol of a mirror to unravel the seams of the wrong side. The mirror is turned in front of the self-destructive world’s face, lifted in front of the artist and the viewer, rotated between reality and illusion. Theme of reflection has appeared in Gabrielė’s personal exhibitions The Bird Will Fly Out Soon (2015), Reflection (2014), Two Sides of the Mirror (2014). This theme is rethought and appears in the paintings as a frame imposed by the society, surroundings of vanity, reflection of an audiovisual epoch, or as a symbol of subconsciousness.

Figures in Gabrielė’s paintings – fairytale characters, plastic mannequins, beings between a human and an object – are in a constant state of waiting. The space, filled with the surreal and impossibly sweet luxury, is halted. Although questions about today’s problems are raised, the spacetime of the artworks, it seems, reaches the viewer from a different time and a different reality. The audience recognizes the elements of the pop culture and is drawn into a dream or a mirage-like story told by the painted imagery.

The concept of beauty in Gabrielė’s creative work has different meanings and purpose. Consciously redundant paintings look at the beauty with irony, creating a lush projection of mass culture and presenting it back to the society. The viewer is immersed into a constant game and invitation to solve the riddles and to guess what the cards have shown this time.

Gabrielė Šermukšnytė (b. 1990) has gained BA and MA in Painting at Vilnius Academy of Arts.

Became a member of Lithuanian Artists’ Association in 2016. Has presented several personal exhibitions, participated in more than ten group exhibitions in Lithuania, India, The Netherlands, Georgia, Poland and in plein-airs in Lithuania, Georgia.

|

Gabrielė Šermukšnytė (g. 1990) Vilniaus dailės akademijoje įgijo Tapybos bakalauro ir magistro išsilavinimą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2016 metų. Surengė keturias personalines parodas Lietuvoje, dalyvavo keliolikoje grupinių parodų Lietuvoje, Indijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, pleneruose Lietuvoje bei Gruzijoje.

Gabrielė Šermukšnytė – jauniausios kartos, atpažįstamo kūrybinio braižo figūratyvinės tapybos atstovė. Menininkė tiria išvirkščias popkultūros puses, ironiškai kritikuoja šiuolaikinės visuomenės dekadansą ir rodo negailestingą jo atspindį.

Gabrielės kūryboje visuomenės žaizdos pateikiamos aksomo švelnumu – rakinėjant skaudulius prisaldinta tapybos retorika. Kūrybos bruožu jau yra tapęs rausvų, rusvų spalvų prislopintas koloritas, tai išnykstantis, tai išnyrantis minkštas potėpis, skrupulingas dėmesys detalėms.

Išvirkščių siūlių išnarstymui autorė dažnai pasitelkia veidrodžio simbolį. Jis atsukamas prieš savidestruktyvaus pasaulio veidą, iškeliamas prieš save ir žiūrovą, sukiojamas tarp tikrovės ir iliuzijos. Atspindžio tema jau sutikta autorės personalinėse parodose Tuoj išskris paukščiukas (2015), (At)spindėjimas (2014), Dvi veidrodžio pusės (2014). Ši tema permąstoma ir išnyra paveiksluose kaip visuomenės primestas rėmas, tuštybės aplinka, audiovizualinės epochos atspindys ar kaip pasąmonės simbolis.

Figūros Gabrielės paveiksluose – pasakų veikėjos, plastmasiniai manekenai, būtybės tarp žmogaus ir objekto – yra lyg nuolatinėje laukimo būsenoje. Siurrealistinės, neįmanomai saldžios prabangos pripildyta erdvė yra pakibusi sustabdytoje akimirkoje. Nors keliami klausimai apie šiandienos problematiką, kūrinių erdvėlaikis, rodos, pasiekia žiūrovą iš kito laikmečio ir kitos realybės. Žiūrovas atpažįsta masinės kultūros elementus, bei yra įtraukiamas į sapną ar miražą primenantį pasakojimą tapybiniais vaizdiniais.

Grožio sąvoka Gabrielės kūryboje įgyja skirtingas prasmes ir paskirtį. Sąmoningai pertekliniuose paveiksluose į grožį žvelgiama ironiškai, sukuriant sodrią masinės kultūros projekciją ir pateikiant ją atgal į visuomenę. Žiūrovas įtraukiamas į nuolatinį žaidimą, kvietimą įminti mįsles ir atspėti, ką šįkart parodė kortos.